Dictionary of the Lithuanian Language.
žalnierius — מalniẽrius (l. żołnierz) sm. (2) K, NdŽ; Q488, R232,329, MŽ309,441, Sut, N kareivis: Žalnierių vyriausiasis H183, R, MŽ. Vaiską, žalnierius surenku R34,MŽ45. O žalnieriūs, kad jį nukryžiavojo, ėmė rūbus jo, padarė keturias dalis, kiekvienam… … Dictionary of the Lithuanian Language
apipoterėti — apipõterėti 1. žr. apipoteriauti: Apipõterėtus žalnierius ir sulaidojom į vieną duobę Plng. 2. tr. poteriavimu suteikti kokiam daiktui ypatingos galios: Jos apipoterėtas kaspinas galia padėti?! Žeml. poterėti; apipoterėti; nupoterėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atimti atima — atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr. 1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp. | refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti… … Dictionary of the Lithuanian Language
gaidelis — gaidẽlis sm. (2) 1. P, K, Š bot. toks grybas, gaidukas, žąsytė, laputė, rudukė, voveraitė (Cantharellus cibarius): Pirmieji grybai gaidẽliai Skd. Vienų gaidẽlių prisirinkau Yl. 2. Gmž bot. pentinėlis, raguolė, šarkakojė (Delphinium): Bičiuliai … Dictionary of the Lithuanian Language
gleitė — ×gleitė sf. Vžns žr. gleita: Tuoj mus visus žalnierius ir sustatė į vieną gleitę Krk … Dictionary of the Lithuanian Language
grasingas — grasingas, a adj. 1. grasus: Musijo laikyti žalnierius ir žmones grasingas ir galinčias MPIII13. 2. drausmingas: Jokia paslušnystė grasingesnė neturi būt MP60 … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvas — gyvas, à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K.… … Dictionary of the Lithuanian Language
hetmonas — hètmonas sm. (1) TrpŽ 1. R137, Š žr. etmonas: Kuris žalnierius ... neturėtų nukęst su ... hetmonu savu DP530. 2. Š, LL46 kazokų vadas ir valdovas XVII a … Dictionary of the Lithuanian Language
išslūžyti — ×išslū̃žyti intr. K; N 1. tam tikrą laiką išbūti samdiniu, ištarnauti: Atvažiuos gaspadoriai, nusamdys mumis, par vasarą išslū̃žysam Klk. 2. refl. atlikti karinę tarnybą: Išsislūžijęs žalnierius N. slūžyti; apslūžyti; atslūžyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
ištraukdinti — KŽ 1. cur. ištraukti 4. ║ Karalius ištraukdinęs Danielių iš duobės I. 2. cur. ištraukti 9: Karalius ištraukdino savo žalnierius iš ano miesto KA63. traukdinti; aptraukdinti; atsitraukdinti; ištraukdinti; nutraukdinti; patraukdinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
